Diskursyvios strategijos apibrėžimas

Šio teorinio požiūrio pranašumai atskleidžiami, lyginant jį su kitomis populizmo konceptualizavimo kryptimis. Taip pat mėginamas įveikti vienas iš šios teorijos trūkumų — per didelis abstraktumas, trukdantis pritaikyti ją empiriniams tyrimams.

The advantages of this theoretical approach are revealed by comparing it with other tendencies of conceptualizing populism. In addition, this article is an attempt to solve the main disadvantage of E. Therefore, various possibilities of combining E. Published by Vilnius University Press This is an Open Access article distributed under the terms diskursyvios strategijos apibrėžimas the Creative Commons Attribution Licencewhich permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

Pastaruoju metu populizmo reiškinys susilaukia vis daugiau dėmesio tiek akademiniame pasaulyje 1tiek Lietuvos 2 ir užsienio žiniasklaidoje 3. Daug sumaišties sukelia ginčai ne tik dėl vienų ar kitų savybių priskyrimo populizmui, bet ir dėl diskursyvios strategijos apibrėžimas teorinių prielaidų, nusakančių sąvokos turinį — ar populizmas yra ideologija, ar diskursyvi žmonių vienijimosi logika, ar tam tikra politinė strategija, ar stilius.

  • Straipsnis - Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva | @eitis
  • Nemokamai 60 sekundžių dvejetainių parinkčių signalai
  • TEKSTINĖ TIPOLOGIJA: CHARAKTERISTIKOS IR TIPAI - MOKSLAS
  • Nuorodos A tekstinė tipologija Jis susideda iš tekstų klasifikavimo ir organizavimo, atliekamas susisteminant jų bendrus bruožus pagal tam tikrus kriterijus.
  • Dvejetainis opciono atsipirkimas
  • Tadmuro prekybos vandens sistemų skyrius
  • Geriausias pasirinkimas bendroji prekybos ir rangos įmonė

Kai kurie autoriai netgi teigia, kad viena populizmo koncepcija iš viso nėra įmanoma, nes ji grindžiama tokiomis sąvokomis kaip demokratija ar žmonės, dėl kurių apibrėžties mokslininkai taip pat neturi vienodos nuomonės Houwen ; Vis dėlto tai nereiškia, kad pats reiškinys negali būti tiriamas, paprasčiausiai reikėtų aiškiai apibrėžti sąvokas ir argumentuoti tam tikro teorinio požiūrio pasirinkimą.

Šis straipsnis skirtas Ernesto Laclau diskursyviai populizmo teorijai ir jos pritaikomumui empiriniams tyrimams. Laclau teorija yra pabrėžtinai formalistinė, tad leidžia išvengti bet kokių normatyvinių diskursyvios strategijos apibrėžimas ideologinių populizmo vertinimų, būdingų daugeliui kitų bandymų apibrėžti populizmo reiškinį.

diskursyvios strategijos apibrėžimas

Populizmas E. Laclau teorijoje yra diskursyvi kolektyvinio identiteto formavimosi logika, kuriai atsirasti reikia tam tikrų prielaidų. Ši logika vystosi pagal sau būdingas diskurso formavimosi taisykles, tačiau visada yra apribota laike ir iš principo atsitiktinė.

Tekstinė tipologija: charakteristikos ir tipai

Tokia teorinė prielaida leidžia išvengti niekur nevedančių esencialistinių bandymų sukurti griežtą partijų ar judėjimų, kuriems, atsižvelgiant į pasirinktus kriterijus, priklijuojama arba nuplėšiama populizmo etiketė, klasifikaciją. Laclau pasiūlo universalią koncepciją, leidžiančią identifikuoti populizmą, atrodytų, nieko tarpusavyje bendro neturinčiose geopolitinėse teritorijose ar laikotarpiuose.

Laclau teorijos abstraktumas arba metateoriškumas leidžia išvengti daugeliui kitų teorijų būdingų ribotumų, bet susiduria su operacionalizavimo problemomis. Pats teorijos autorius nepasiūlo jokių teorijos pritaikymo empiriniams tyrimams gairių, todėl kiekvienas mokslininkas, tirdamas atskirus populizmo atvejus, yra priverstas arba bandyti suderinti jau egzistuojančius tyrimo modelius su pagrindinėmis teorinėmis sąvokomis, arba kurti savo originalią tyrimo operacionalizaciją — tam tikrus tarpinius konceptus, leidžiančius E.

Laclau metateoriją pritaikyti empiriniams duomenims analizuoti.

Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmojoje pristatomos pagrindinės populizmo teorinio apibrėžimo kryptys ir jų kritika.

diskursyvios strategijos apibrėžimas

Antrojoje aptariama pasirinkta E. Laclau diskursyvi populizmo teorija bei jos operacionalizavimo galimybės. Nors Lietuvos socialiniuose moksluose ši partija jau buvo analizuota akcentuojant medijų poveikį politinio diskurso formavimuisi Mažylis, Unikaitė-Jakuntavičienė ir Povilaitis ;taip pat kaip vienas iš populistinės ideologijos pavyzdžių Pabiržisvisgi diskursyvios teorijos taikymas nėra perteklinis. Ši teorija, skirtingai nuo kitų teorinių perspektyvų, net tik padeda atpažinti populizmo apraiškas, bet ir paaiškina pačius populizmo formavimosi procesus.

Pagrindinės populizmo teorinės apibrėžties kryptys Mokslininkai ir tyrėjai nesutaria dėl bendrų populizmo konceptualizavimo gairių, nėra ir bent kiek nusistovėjusios visų populizmo konceptualizavimo teorijų klasifikacijos. Dažnai atsispiriama nuo to, kokiai teorijai simpatizuoja pats klasifikacijos sudarytojas Gidron and Bonikowski ; Taggart ; Deiwiks Pavyzdžiui, Paulas Taggartas išskiria kontekstines, taksonomines ir idealaus tipo teorijų grupes, savo teoriją priskirdamas paskutinei grupei Taggart ; Tam tikro idiosinkretiškumo neišvengiama ir šiame straipsnyje.

Pagrindinės teorinės perspektyvos kritinei apžvalgai parinktos remiantis dviem kriterijais. Pirmasis kriterijus — universalumo, leidžia atmesti tas teorijas, kurios susaisto populizmo teorinį apibrėžimą paskolų prekybos sistema tam tikru regionu ar laikotarpiu.

diskursyvios strategijos apibrėžimas

Antrasis kriterijus taikomas nebe pačioms teorijoms, o jų klasifikacinei sistemai. Straipsnyje atskirai neišskiriamos teorijos, apibrėžiančios populizmą per jo santykį su kažkuo dažniausiai apibūdinant teigiamą ar neigiamą įtaką demokratijai.

Tai nereiškia, kad išskirtos teorijų grupės išvengs partikuliaristinių ar normatyvinių bruožų. Atvirkščiai, tai pagrindinės kritikuotinos jų ypatybės.

Kas yra diskursyvios strategijos?

Paprasčiausiai pačios populizmo apibrėžtys bent iš dalies pretenduoja į tam tikrą universalumą. Toliau pateikta keturnarė populizmo teorijų klasifikacija. Ją sudaro 1 idealaus tipo, 2 instrumentinės, 3 ideologinės ir 4 diskursinės teorijos. Paskutinė, populizmo kaip diskurso, kryptis, kuria remiamasi šiame straipsnyje, nagrinėjama atskirame skyriuje. Populizmas kaip idealus tipas Pirmajai kategorijai priklauso populizmo koncepcijos, kuriomis remiantis įvairiausius politinius judėjimus siekiama apibrėžti kaip populistinius naudojant tiek deskriptyvius, tiek normatyvinius kriterijus, neatstovaujančius jokiai aiškiai apibrėžtai paradigmai.

  • Bis fx parinkčių tūris
  • Grotowskio vaidmens-išpažinties sampratai.
  • 24 pasirinkimų prekybos robotas
  • Prekybos bitkoinais strategijos youtube
  • Kaip veikia dvejetainiai parinkčių signalai

Tokios koncepcijos gali turėti tiek instrumentinės, tiek ideologinės, tiek diskursyvios teorijos bruožų. Autorius detaliai apibūdina dvidešimt keturias populizmo savybes, apimančias įvairiausias dimensijas — pradedant revoliucingumu ir baigiant religingumu, — tik tam, kad antrąją savo esė dalį paskirtų įvairiausioms išimtims nagrinėti.

Toks populizmo apibūdinimas, kai išvardijamos įvairios jo savybės ir charakteristikos, paradoksaliai išvengia pačios koncepcijos suformulavimo.

diskursyvios strategijos apibrėžimas

Naujesnis tokio konceptualizavimo pavyzdys būtų P. Taggarto apibrėžimas — populizmas kaip reprezentatyvios demokratijos patologija Taggart Tokie bandymai apibrėžti populizmo sąvoką baigiasi arba klasifikacijos smulkinimu taip ir nepriėjus prie bendrumo, arba apibrėžimu su begaliniu išimčių skaičiumi Germani ; Conovan ; Ionescu and Gellner Pagrindinis tokio ethereum world news bruožas yra, kad kuo daugiau į apibrėžimą įtraukiama paskirų savybių, tuo mažiau pačią koncepciją idealų tipą yra įmanoma pritaikyti konkretiems atvejams analizuoti.

Daugelį idealaus tipo populizmo apibrėžimų vienija bendras bruožas — nuolatinis populizmo kaip neapibrėžto, neracionalaus, iškraipančio normalią politinę veiklą fenomeno akcentavimas. Toks argumentavimas turi ir praktinių, pačią mokslinę teoriją ideologizuojančių padarinių.

diskursyvios strategijos apibrėžimas

Nuo to, kokiai ideologinei krypčiai — liberaliai, konservatyviai ar kairiajai — labiau simpatizuoja mokslininkai, dažnai priklauso ir tai, kokias partijas ar judėjimus jie apibūdina kaip populistinius. Instrumentinės teorijos Instrumentinis požiūris į populizmą būdingas dviem mokslinių tyrimų grupėms, dažnai papildančioms viena kitą.

Pirmoji tyrėjų grupė populizmą apibūdina kaip mobilizacijos strategiją Weyland ; ; Urbinatiantroji nagrinėja populistinę retoriką Diskursyvios strategijos apibrėžimas and Tormey ; Jagers and Walgrave Nepaisant skirtumų, abiem atvejais populizmas suprantamas kaip įrankis, kuriuo siekiama mobilizuoti rinkėjus ar į juos apeliuoti. Populizmo kaip mobilizacijos strategijos apibrėžimas yra populiariausias tarp Pietų Amerikos sociologų ir politologų.

Jis numato įvairių specifinių populistinės politinės strategijos elementų nagrinėjimą: išskiriami populistiniai organizacijos tipai, priimami politiniai sprendimai ar naudojamos žmonių mobilizacijos priemonės.

diskursyvios strategijos apibrėžimas

Antrasis instrumentinės teorijų grupės porūšis populiaresnis Europoje. Jo atstovai analizuoja specifinį populistinės retorikos stilių, kuriuo siekiama paveikti mases Houwen ; Abiem grupėms, kaip minėta, bendra tai, kad jos populizmą teorizuoja kaip įrankius, pavyzdžiui, supaprastintą retoriką, lyderių charizmą ar žadamus specifinius populistinius politinius sprendimus, kuriuos vykdydama politinė jėga sugeba konsoliduoti masinį palaikymą.

Weylandas pabrėžia, kad skirtingose šalyse, skirtingais laikotarpiais dominuoja skirtingi populistinės organizacijos tipai.

Panašūs įrašai