Finansuoti aukštojo mokslo galimybių kompromisus ir dilemas, Delfi | Lietuvos mokslininkų sąjunga

finansuoti aukštojo mokslo galimybių kompromisus ir dilemas

Nuorodos kopijavimas

Nemažėja ir mokslinių tyrimų finansavimo priklausomybė nuo ES fondų: jų skiriamos lėšos sudaro beveik tiek pat, kiek finansuoti aukštojo mokslo galimybių kompromisus ir dilemas valstybės, t.

Tačiau Lietuvoje joms buvo skirta tik 36 proc. Daugiausiai išlaidų, net 43 proc.

finansuoti aukštojo mokslo galimybių kompromisus ir dilemas

O valdžios sektorius sic! Šio sektoriaus mokslinei veiklai skiriamos lėšos, kurios, beje, auga jau keletą metų iš eilės, kelia daugiausiai klausimų — atrodo, kad valdžios institucijos vis labiau įsitraukia į mokslinių tyrimų vykdymą. Į šį klausimą ministerijos atstovai paprastai turi jau paruoštą atsakymą: statistika yra klaidinga, nes į šią eilutę patenka ir mokslo institutų finansavimas, tačiau neskuba šios klaidos taisyti.

Nors ir aišku, jog siekiant skaidrumo ir kokybiškų mokslinių tyrimų, finansavimas turėtų būti proporcingas moksliniam įstaigos ar mokslininkų grupės potencialui ir rezultatui, tačiau įvertinus, kiek išlaidų mokslinei veiklai tenka kiekvienam iš įvardintų sektorių, kyla klausimas, ar minėti sektoriai iš tiesų pasiekė užsibrėžtų tikslų ir pateikė kokybiškus tyrimų rezultatus? Deja, sistemingas MTEP vertinimas yra būdingas tik aukštojo mokslo sektoriui.

Tai reiškia, kad už beveik 65 proc. Kaip tokiu atveju galima vertinti šalyje atliekamų mokslinių tyrimų tarptautiškumą, rezultatus, siekti užsibrėžtų tikslų, jei finansavimas eina viena vaga, o atskaitomybė — kita?

Kas sprendžia, kokie moksliniai tyrimai turi būti atliekami? Pastaraisiais dešimtmečiais aukštojo mokslo reikšmė augo visame pasaulyje.

finansuoti aukštojo mokslo galimybių kompromisus ir dilemas

Pripažįstama, kad universitetai, kaip žinių kūrėjai, atlieka esminį vaidmenį visuomenėje. Pasak dr. Panašiai universitetų vaidmuo apibrėžiamas ir Europos doktrinoje.

Edvardas Čiuldė.

Remiantis šiomis misijomis, taip pat akademinės laisvės principais ir žinojimu, kad universitetuose sukoncentruotas didžiausias mokslinis ir ekspertinis potencialas, atrodytų, jog tyrėjai turėtų patys nuspręsti, kokie tyrimai turėtų būti atliekami, teikiant prioritetą mokslinei kokybei. Tačiau tyrimų sričių pasirinkimą vis labiau lemia tarptautiniai ir nacionaliniai susitarimai, todėl mokslininkų grupei atrodanti aktuali tema, kuri nėra tarp prioritetinių minėtuose dokumentuose, vis rečiau gali tikėtis finansavimo.

  1. aukštojo mokslo reforma | SLAPTAI
  2. Delfi | Lietuvos mokslininkų sąjunga
  3. Geriausios naftos atsargos
  4. Kuris u.s. brokeriai šiuo
  5. Потом Омэ.

Kaip toks santykis vystėsi? Tyrimų dėmesys pakrypo visuomenės link. Buvo pristatytos tyrimų idėjos, kurios įrašytos ir nacionalinėse inovacijų strategijose.

Taip pat naujai apibrėžtas universiteto, kaip jungties tarp valdžios ir verslo, vaidmuo. Nepaisant to, kad pasikeitė aukštojo mokslo ideologija, požiūris ir lūkesčiai universitetams, vertinimo praktika ir mokslo vadybos standartai vis dar didžiąja dalimi atitinka pirmąją fazę: nėra nustatytų standartų, kaip vertinti universitetus ir jų indėlį visuomenei. Mokslo vertinimas: tarp tironijos ir profesionalumo Mokslinių tyrimų finansavimas aukštojo mokslo sektoriuje yra neatsiejamas nuo vertinimo.

Jį atlieka ir pačios institucijos, siekdamos efektyvesnės, rezultatais grįstos mokslo vadybos. Svarbu pabrėžti, kad būtent mokslo tyrimo rezultatais yra grįsti akademinių darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai, karjeros galimybės, vertinami prašymai finansuoti mokslinių tyrimų projektus.

Navigacija

Taip pat universitetai ir mokslo institutai pagal mokslo rezultatus yra vertinami Lietuvos mokslo tarybos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir kitų valdžios institucijų. Nuo šių rezultatų vertinimo priklauso ne tik finansavimas iš valstybės biudžeto, bet ir vykdomų bakalauro, magistro bei doktorantūros studijų akreditacija.

5 REPTILIAN MOVIES TO WATCH

Negana to, vertinimas yra pagrindinis kriterijus skirstant universitetams valstybės finansuojamos magistrantūros bei doktorantūros studijų vietas. Pinigai yra galios instrumentas. Per finansavimo mechanizmus politinė valdžia sudaro galimybes reikštis akademinei laisvei, kuri, kaip rodo šimtmečių patirtis, yra būtina mokslinių tyrimų plėtotei arba, jei tie mechanizmai yra neskaidrūs, priešingai: vystymasis tampa priklausomas nuo politinių vėjų ar politikų ir sma prekybos sistema piktnaudžiavimo valdžia įrankiu.

finansuoti aukštojo mokslo galimybių kompromisus ir dilemas

Galimybės savanaudiškai apeidinėti teisę bei pasisavinti valdžią per neskaidrias procedūras sudaro sąlygas tironijai. Anot Timothy Snyder, privalu ginti institucijas, kol valdantieji jų nesužlugdė, nes būtent kiek kainuoja pradėti prekiauti dvejetainiais opcionais — ar tai būtų teismas, žiniasklaidos priemonė, profesinė sąjunga ar, kaip šiuo atveju, universitetas — padeda išsaugoti pamatines vertybes.

Tironija iš tokių institucijų per finansavimo mechanizmus gali atimti gyvybingumą, paversdama juos simuliakru, vykdančiu ne visuomenės pavestas funkcijas, bet technokratų užgaidas, kurios ne visada tapačios skaidrumui, teisei, demokratinėms vertybėms ar pan.

Universitetų, verslo ir valdžios sektorių bendradarbiavimas yra būtinas ir svarbu, kad būtų vystomas toliau.

finansuoti aukštojo mokslo galimybių kompromisus ir dilemas

Tačiau jis turi būti paremtas abipuse pagarba, pasitikėjimu ir skaidrumu aiškiai apibrėžiant kiekvieno iš jų kompetencijas. Kur išleidžiami 65 procentai moksliniams tyrimams skirtų pinigų? Nuoroda nukopijuota Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

finansuoti aukštojo mokslo galimybių kompromisus ir dilemas

Panašūs įrašai