Stebuklinga daugybinė slankiojo vidurkio prekybos sistema

stebuklinga daugybinė slankiojo vidurkio prekybos sistema

Šio temperamento pagrindu neretai kyla ir liga - melancholija. Jos priežastis esanti juodoji tulžis. Manyta, kad protiniai sugebėjimai slypi po diafragma. Iš tų laikų psichiatrija ir paveldėjo terminą "phren". Tuomet, be melancholijos ir manijos, buvo aprašytas ir frenitas gr. Jo psichopatologijoje vyravo kliedesiai esant karščiavimui. Didelę įtaką psichikos aiškinimui turėjo ir senovės filosofai - Platonas pr. Platonas rašė apie maniją, siūlė jos gydymo būdus.

Be to, pasak jo, pamišėliai negali būti laisvėje, juos reikia laikyti uždarytus, giminės yra už juos atsakingi, turi juos prižiūrėti, o jeigu to nedaro, juos reikia bausti. Aristotelis pr.

1 Nepilnamečių justicija Lietuvoje teorija ir praktika, 2007

Jis pasakojo apie žmogėdras, liguistas baimes, teigė, kad silpnaprotystė kai kada atsiranda dėl ligos "epilepsijos ir pamišimo ". Kitoje savo knygoje - "Problemos" jis pirmą kartą pareiškė mintį, kad tarp talento ir melancholijos bei epilepsijos yra ryšys. Heraklį jis apibūdino kaip melancholiką ir rašė, kad šventąją ligą senovėje net vadinta Heraklio liga. Jo manymu, šia liga sirgo Empedoklas, Sokratas, Platonas ir daugelis kitų.

Dembinskas_Psichiatrija

Celsas, gyvenęs Romoje I mūsų eros amžiuje, parašė pirmąjį labiau susistemintą traktatą apie psichikos ligas.

Jis vartojo terminą insania - "beprotybė" tai - graikų k. Ši reiškiasi dvejopa forma: pirma - kai sutrinka suvokimas, antra - kai sutrinka mąstymas. Jis taip pat siūlė šių ligonių gydymo būdus.

Be to, rašė, jog niekada nereikia tikėti ligonio tvirtinimu, esą jis pasveikęs, nepaisant šio prašymų ir tarsi ir protingų argumentų. Svarų indėlį į psichikos sutrikimų sampratą įnešė Aretėjus Be kitų anksčiau aprašytų melancholijos priežasčių, jis aprašė ir psichogeninę jos kilmę.

Aretėjus melancholiją suprato kaip prislėgtą būseną su kokia nors neteisinga kliedesine idėja ir be karščiavimo. Taip pat jis aprašė ir melancholiją lydinčius somatinius simptomus, numatė, kad melancholija gali pereiti į maniją, įžvelgė tarp jų pauzes, aptarė gerą šios ligos prognozę.

Graikų ir romėnų medicinos laikotarpį užbaigė Galenas Nors psichikos ligų sistemingai jis negvildeno, tačiau tiksliai aprašė smegenų dangalus, skilvelius, kuriuose manė esant protą. Vėliau palankios sąlygos mokslui vystytis radosi musulmonybės šalyse RhazesasAvicena atkreipė dėmesį į tai, kad somatinių ligų priežastis gali būti emociniai išgyvenimai.

Jie aprašė melancholiją ir išskyrė ją kaip atskirą ligą. Tačiau tuometiniai mokslininkai netrukus pastebėjo, kad senovės mokslas ir medicina nerado išsamių gamtos ir medicinos problemų sprendimo būdų. Reikėjo naujo kūrybinio šuolio.

Mokslinio darbo tikslas turi bti toks proto nukreipimas, kuris apie visus sutinkamus dalykus daryt tvirtus ir teisingus sprendimus.

Tai vis renesanso epochos kūrybiniai ieškojimai ir atradimai. Tačiau tuo metu Vakarų Europą aptemdė juodas inkvizicijos šešėlis. Tai buvo epocha, kuomet psichikos ligoniai laikyti velnio apsėstaisiais, raganos stebuklinga daugybinė slankiojo vidurkio prekybos sistema ant laužų - šitaip siekta apsaugoti visuomenę nuo piktosios dvasios. Daugiausia tai būdavo depresiški ligoniai su savikaltos idėjomis, paranoikai ar šizofrenikai.

Nepaisant inkvizicijos, medicinos ir psichikos tyrimai buvo vykdomi toliau. Tuo laikotarpiu gyveno ir dirbo žymus Bazelio profesorius F. Platteris Jis stebuklinga daugybinė slankiojo vidurkio prekybos sistema tas vietas, kur būdavo laikomi neramūs ligoniai, vienuolynų celes, rūsius, kalėjimus.

Platteris pabrėžė paveldimumo svarbą - tai buvo užuomazga idėjų apie paveldėtą išsigimimą, kurios ypač išpopuliarėjo XIX a. Jis aprašė apkvaitimą, mieguistumą, apopleksiją, ekstazę - tai vis sąmonės sutrikimo būsenos. Pamišimo priežastys, pasak Platterio, gali būti išorinės ir vidinės, t. Kylant pragyvenimo lygiui Prancūzijoje ir Anglijoje labiau pradėta rūpintis ir psichikos ligoniais.

Dar m. XVIII a.

stebuklinga daugybinė slankiojo vidurkio prekybos sistema

Kiekvienas pensionatas jau turėjo atskirus korpusus: "laisvą" ramiems ligoniams, "pusiau laisvą" ir "stiprų" rakinamą ir prižiūrimą. Paryžiuje veikė didelės Bisetro ir Salpetriero prieglaudos, kuriose sąlygos buvo blogos.

Ligoniai būdavo surakinami grandinėmis, neramieji uždaromi į atskiras, ankštas patalpas, kurios primindavusios karcerį.

stebuklinga daugybinė slankiojo vidurkio prekybos sistema

Psichiatrijos istorijos žinovai prancūzų psichiatro Philippe' o Kaip tapti dvejetainių opcionų brokeriu veiklą vertina kaip psichiatrijos revoliuciją, ji vadinama psichikos ligonių "išvadavimu nuo grandinių ".

Rašoma, kad Pinelio iniciatyva prasidėjusios reformos sukėlė valdžios įtarimą. Aplankyti Bisetro ligoninės atvykęs Paryžiaus komunos pirmininkas pareiškė Pineliui: "Tu pats tikriausiai esi beprotis, jeigu rengiesi paleisti nuo grandinių tuos žvėris.

Daryk su jais ką nori, bet aš bijau, kad tu būsi pirmoji savo pamišimo auka". Pirmininko akyse Pinelis nuėmė grandines keliasdešimčiai ligonių. Didžiausiai visų nuostabai, tie ligoniai, kurie buvo sujaudinti ir daugelį metų sukaustyti grandinėmis, jas nuėmus tapo ramūs.

stebuklinga daugybinė slankiojo vidurkio prekybos sistema

Netrukus jie buvo išrašyti iš ligoninės. Sunku pasakyti, ar tie faktai pramanyti, ar ne, tačiau grandinių nuėmimas buvo ne tik veiksmas - jis suvaidino ir teigiamą humanistinį vaidmenį. Psichikos ligoniai buvo prilyginti kitomis ligomis sergantiems ligoniams.

Šios Pinelio idėjos pamažu ėmė skverbtis ir į kitas Europos šalis. Pinelis dirbo mokslinį, praktinį ir pedagoginį darbą. Jis dėstė psichiatrijos kursą, m. Pinelio pradėti darbai nebuvo iki galo įgyvendinti.

stebuklinga daugybinė slankiojo vidurkio prekybos sistema

Kituose Prancūzijos miestuose, ir ypač provincijoje, psichikos ligonių padėtis beveik nepasikeitė. Šiuos darbus toliau tęsė Pinelio mokinys ir bendradarbis Salpetriero ligoninėje J. Esquirolis Pinelis, būdamas jau senyvo amžiaus, sveikino savo mokinį už darbą "Psichikos ligonių haliucinacijos"pristatytą Paryžiaus mokslų akademijai. Šiame darbė Esquirolis aprašė skirtumus tarp haliucinacijų ir iliuzijų.

słownictwo litewskie

Jis daug keliavo po Prancūziją ir kitas Vakarų Europos šalis, norėdamas pamatyti tikrąją psichikos ligonių padėtį, visur stengdamasis diegti Pinelio idėjas. Eskquirolis pirmasis suformulavo remisijų ligos atoslūgių ir intermisijų ligos pertraukų sampratą, pabrėžė ligonio svorio kitimo diagnostinę ir prognostinę reikšmę. Eskquirolis gyveno kartu su psichikos ligoniais, nuolat užrašinėdavo jų psichopatologiją ir elgesį.

Jis pirmasis aprašė progresuojantį paralyžių. Eskquirolis buvo klinikinės psichiatrijos pradininkas. Vienas iš prancūzų psichiatrijos kūrėjų buvo ir Jeanas Falret Jis pabrėžė būtinybę po išrašymo iš ligoninės toliau stebėti ligonį, kad būtų galima pasekti vėlesnes ligos fazes. Be to, jis aprašė epilepsiją be traukulių - užmaskuotą epilepsiją epilepsie larve. Paryžiaus psichiatrų idėjos skverbėsi ir į kitas šalis - Angliją, Vokietiją ir kt. Anglijoje psichiatrijos humanizavimo linkme daug nuveikė Johnas Conolly Jis iškėlė mintį, kad ligoniams nebūtinas mechaninis suvaržymas tramdomieji marškiniai ir kt.

Conolly rašė, kad tose ligoninėse, kur ligoniai mechaniškai nesuvaržyti, vyrauja tyla. Norint tokią tvarką įdiegti, reikia didinti psichiatrinių ligoninių personalą. Nuėmęs grandines, Pinelis vis dėlto įteisino tramdomuosius marškinius.

Conolly panaikino ir juos. Conolly'o epochos šūkis buvo "jokių suvaržymų" angl. Conolly'o idėjas pirmiausia įteisino ir išplėtojo Škotijos psichiatrai.

Žmona mano, kad pasidarė nebepatraukli, todėl blogėja poros tarpusavio santykiai, prasideda nuolatiniai barniai. Atliekami echoskopiniai, išsamūs kraujo, šlapimo, mikrobiologiniai, bei specifinio prostatos vėžio žymens tyrimai, šlapimo srovės matavimai atsakys į klausimus, pasakys ar reikia gydymo, parinks tinkamiausią vaistą ar nukreips operacijai.

William Tuke pareiškė nesitenkinsiąs pusinėmis sistemos "jokių suvaržymų" priemonėmis. Jis nuėmė grotas nuo ligoninės langų, panaikino užraktus, pagal susitarimą ligonis būdavo išleidžiamas iš ligoninės. Tai buvo garsioji škotiškoji atvirų durų sistema open door system. Šias Pinelio, Conolly'o, W. Tuke idėjas kai kuriuose regionuose ir valstybėse buvo sunku įgyvendinti - reikėjo papildomų lėšų psichikos ligonių priežiūrai, turėjo pasikeisti ir visuomenės požiūris.

Net ir šiandien tiek Lietuvoje, tiek užsienyje tik kai kuriuose psichiatrijos stacionarų skyriuose įdiegta atvirų durų sistema.

Tidikis.pdf

Kai kur yra dar blogiau. Antai šio psichiatrijos istorijos skirsnio autoriui lankantis vienoje iš Graikijos provincijos psichiatrijos ligoninių teko matyti grandinėmis sukaustytą pacientę, nors yra sukurta gausybė stiprių psichotropinių vaistų.

stebuklinga daugybinė slankiojo vidurkio prekybos sistema

Tai vis psichiatrinės pagalbos organizavimo ir visuomenės mentaliteto problemos. XIX a. Psichiatrijos istorijoje šis ginčas buvo pavadintas "psichikų ir somatikų kova". Iš "psichikų" žymiausias buvo vokiečių profesorius Johannas Heinrothas Jo manymu, žmogaus valia yra absoliučiai laisva, t.

Visų sutrikimų, net ir somatinių, priežastis yra dvasia psichika. Šis laikotarpis laikomas mechanizuotos psichoterapijos etapu.

Mechanizuota terapija buvo siekiama slopinti simptomus, tikslingai nukreipti dėmesį, žadinti sveikus vaizdinius ir jausmus, ugdyti valią. Kiekvieno iš šitų tikslų buvo siekiama naudojant specialius įtaisus, kurie buvo sukonstruoti norint padėti ligoniui.

Vienas iš tokių įtaisų buvo maišas, užmaunamas ligoniui ir surišamas apačioje. Jis būdavo siuvamas iš plono audinio, todėl per jį žiūrinčiam ligoniui aplinka buvo matoma lyg per rūką. Manyta, kad maišas atlieka ir baudžiamąjį, ir raminamąjį poveikį. Pavyzdžiui, ligoniui atsisakius valgyti kai kada užtekdavo vien tik pagrasinti, kad bus uždėtas maišas, ir šis pradėdavo valgyti.

Kitas išradimas buvo tramdomoji kėdė - prie jos ligoniai būdavo pririšami. Manyta, kad prievartinė kūno padėtis verčia atitrūkti nuo savęs ir nukreipti dėmesį į aplinką: "Sutrikusi savimonė sugrįžta prie normos, ligonis lyg prabunda, tampa ramus, sąmoningas ir paklusnus".

Šį metodą ypač gyrė Heinrothas. Buvo taikomi ir kiti metodai - ilgam pririšti ligonį prie lovos, pririšti nukryžiuotojo pozoje, pastatyti arba paguldyti į besisukančią apie savo ašį "mašiną", pasodinti į virš vandens laikomą pavėsinę ir staiga panardinti ją į vandenį, didele srove pilti šaltą vandenį ligoniui ant galvos ir daugelis kitų.

Suprantama, kad didesnių rezultatų šie gydymo metodai nedavė, todėl vėliau jų popieriaus akcijų pasirinkimo sandoriai atsisakyta. Vokietijos psichiatrija ilgą laiką buvo stebuklinga daugybinė slankiojo vidurkio prekybos sistema į atskiras mokyklas, stigo sisteminio požiūrio į psichikos ligas.

Skirtingus požiūrius susistemino Wilhelmas Griesingeris - žymiausias psichiatrijos somatinės mokyklos atstovas, teigęs, kad kiekviena psichozė atsiranda patanatominiu pagrindu. Griesingeris laikomas patologoanatominės psichiatrijos krypties pagrindėju, refleksų teorijos pradininku - vėliau ją toliau plėtojo I. Sečenovasgalutinai suformulavo I. Pavlovas Klinikinės psichiatrijos studijose Griesingeris išskyrė dvi psichikos sutrikimų grupes: afektinius sutrikimus ir intelekto mąstymo bei valios sutrikimus.

Pirmos grupės sutrikimai neretai būna perėjimo į antros grupės sutrikimus etapas. Taip esti tuomet, jei pirmųjų nepavyksta išgydyti. Griesingeris atkreipė dėmesį į tai, kad psichikos ligos įveikia skirtingos psichopatologijos periodus, arba fazes, kol galiausiai psichika sunyksta.

Jis aprašė antrinę silpnaprotystę, atsirandančią po įvairių psichikos ligų. Būdamas somatinės psichiatrijos atstovas, jis teigė, kad būtina sujungti neurologiją su psichiatrija.

Panašūs įrašai